Psichologas     

Psichologas nėra tavo priešas
Psichologinės pagalbos paskirtis – stiprinti mokinių psichologinį atsparumą ir psichikos sveikatą, prevencinėmis priemonėmis skatinti saugios ir palankios ugdymuisi aplinkos progimnazijoje kūrimą, padėti mokiniams atgauti dvasinę darną, gebėjimą gyventi ir mokytis, aktyviai bendradarbiaujant su jų tėvais (globėjais, rūpintojais).

Psichologe progimnazijoje dirba

Mokyklos psichologo darbo kryptys

• Vertina mokinio galias ir sunkumus, raidos ypatumus, psichologines, asmenybės ir ugdymosi problemas.
• Bendradarbiauja su įvairiais specialistais, dirbančiais su mokiniais (mokytojais, socialiniais pedagogais, logopedu ir pan.).
• Konsultuoja psichologinių, asmenybės ir ugdymosi problemų turinčius mokinius, jų tėvus (globėjus, rūpintojus) šių problemų sprendimo klausimais.
• Konsultuoja mokinius profesijos pasirinkimo klausimais.
• Inicijuoja, rengia ir įgyvendina psichologinių problemų prevencijos programas, padedančias išvengti psichologinių, asmenybės ir ugdymo problemų.
• Šviečia mokyklos bendruomenę vaiko raidos psichologijos, pedagoginės ir socialinės psichologijos klausimais.
• Renka ir kaupia informaciją, reikalingą konsultuojamų mokinių problemoms spręsti, bendradarbiaudamas su mokyklos bendruomene, esant būtinybei – su kitomis institucijomis (Vaiko teisių apsaugos tarnybomis, psichikos sveikatos centrais, policija ir kt.), bei atlieka mokinių veiklos ir elgesio pamokų metu stebėseną.
• Atlieka aktualius mokykloje psichologinius tyrimus (atsižvelgdamas į mokyklos bendruomenės poreikius).

Mokiniai į mokyklos psichologę gali kreiptis dėl įvairių iškilusių sunkumų ir rūpesčių

• Jei kyla sunkumų moksluose.
• Nesutaria su draugais.
• Pykstasi su tėvais ar mokytojais.
• Jei turi mokymosi sunkumų.
• Kamuoja nerimas, depresija, stresas.
• Jei nori geriau pažinti savo temperamento, charakterio savybes.
• Sunku apsispręsti profesijos rinkimosi ar kitais gyvenimo klausimais.
• Jaučiasi vienišas, nemylimas.
• Yra liūdna, sunku ir tiesiog norisi su kuo nors pasikalbėti, pasitarti.

Kas vyksta psichologo kabinete?

Vaikas psichologo kabinete pirmiausia mokosi būti santykyje – saugiame, priimančiame ir pasitikėjimu grįstame ryšyje. Čia jis pamažu atsiveria, dalijasi savo džiaugsmingomis, skaudžiomis, liūdnomis ar painiomis patirtimis. Dažniausiai tai nevyksta iš karto. Tam, kad vaikas galėtų kalbėti apie tai, kas jam jautru, sudėtinga ar sunkiai įvardijama, reikalingas laikas, kantrybė ir nuosekliai kuriamas emocinis saugumas. Ryšio užmezgimas yra svarbus ir kartais ilgą laiką trunkantis procesas.

Psichologo kabinete vaikas ne tik kalbasi, bet ir žaidžia. Žaidimas vaikui yra natūraliausia saviraiškos forma, padedanti išreikšti tai, ko kartais dar neįmanoma pasakyti žodžiais. Ne veltui sakoma, kad žaidimas yra vaikų kalba, o žaislai – jų žodžiai. Per žaidimą vaikas atsiskleidžia, kuria ryšį, tyrinėja savo patirtis ir mokosi geriau suprasti save.

Psichologo kabinete naudojami įvairūs žaidimo būdai. Stalo žaidimai padeda megzti ryšį, ugdo bendravimo įgūdžius, moko laikytis susitarimų, stiprina dėmesį, atmintį, loginį mąstymą ir kitus pažintinius gebėjimus. Metodiniai žaidimai taip pat padeda geriau pažinti emocijas ir jų raišką.

Vaidybiniai žaidimai leidžia vaikui atkurti jam pažįstamas gyvenimo situacijas, santykių modelius ir vidinius išgyvenimus. Žaislams suteikdamas artimų žmonių vaidmenis, vaikas simboliškai perteikia savo patirtį, o tai padeda geriau suprasti jo vidinį pasaulį ir artimiausią aplinką.

Žaidimas su smėliu padeda vaikui pažvelgti į savo vidinį pasaulį iš kitos perspektyvos. Kurdami savo pasaulį smėlio erdvėje, vaikai simboliškai išreiškia savo jausmus, patirtis, santykius ir išgyvenimus. Tai saugi, kūrybiška erdvė, kurioje gali atsiskleisti tai, kas dar sunkiai pasakoma žodžiais. Žaidimas su smėliu padeda vaikui geriau suprasti save, atrasti vidinį saugumą ir pamažu įnešti daugiau aiškumo į savo emocinį pasaulį.

Metaforinės asociatyvinės kortelės yra subtili ir kūrybiška pagalbos priemonė, padedanti vaikui lengviau kalbėti apie save, savo jausmus, patirtis ir vidinius išgyvenimus. Vaizdai, simboliai ir asociacijos dažnai atveria tai, kam kartais dar trūksta žodžių arba ką pasakyti tiesiai yra per sunku. Rinkdamasis kortelę vaikas dažnai intuityviai paliečia tai, kas jam tuo metu svarbu. Per vaizdinį jam tampa lengviau atpažinti emocijas, įvardyti sunkumus, kalbėti apie santykius, baimes, norus, vidinius konfliktus ar stiprybes. Kortelės taip pat padeda plėsti vaiko savęs suvokimą, lavina vaizduotę, refleksiją ir skatina ieškoti naujų prasmių bei galimų sprendimų.

Terapiniai žaidimai ir terapinės pasakos padeda vaikui saugiai pažvelgti į jam svarbius išgyvenimus, suprasti jų prasmę ir ieškoti naujų būdų, kaip įveikti sunkumus. Per pokalbį, žaidimą, pasakojimą ir kitus terapinius metodus vaikas skatinamas geriau suvokti savo sunkumus, atpažinti jų sprendimo galimybes ir pamatyti, kad visada egzistuoja ne vienas kelias įveikti problemą ar siekti tikslo.

Tokiu būdu vaikas mokosi geriau suprasti savo jausmus, mintis ir elgesį, numatyti galimas pasekmes, stiprinti savireguliacijos gebėjimus ir atrasti brandesnius būdus būti santykyje su savimi bei kitais.

Tėvai į mokyklos psichologę gali kreiptis

• Kai pakinta vaiko elgesys, emocijų raiška ir jūs nežinote, kaip tokiu atveju elgtis.
• Kai vaikas pradeda skųstis bloga savijauta (pilvo skausmai, pykinimas, nemiga ir pan.) ir dėl to praleidžiama vis daugiau pamokų.
• Jei vaikas pradeda mikčioti ar atsiranda tikų (veido ar kūno raumenų nevalingi traukulių).
• Kai šeimoje ar vaiko asmeniniame gyvenime įvyksta staigus pasikeitimas, vaikas su jumis nenori dalintis išgyvenimais ir jums tai kelia nerimą.
• Įvairiais gyvenimo atvejais, kai esate sutrikęs ir nežinote, kaip su vaiku kalbėtis bei elgtis.

Mokytojai į mokyklos psichologę gali kreiptis:

• Kai susiduria su mokinio mokymosi sunkumais, mokymosi motyvacijos stoka ir nori nustatyti sunkumų priežastis, bendradarbiauti padedant mokiniui pasiekti jo gebėjimus atitinkančius rezultatus.
• Kai nori pagerinti klasės psichologinį mikroklimatą.
• Kai susiduria su mokinių elgesio problemomis.
• Susiduria su krizines situacijas patyrusiu mokiniu (netektis, smurtas šeimoje ir t.t.).

Naudingos nuorodos (nemokama emocinė pagalba internetu ar telefonu):

• Vaikų linija
• Jaunimo linija
• Tėvų linija
• Programėlė "Ramu"
• Tu esi

Psichologo pranešimai

Mokykloje psichologinė pagalba – tai ne vien sunkumų sprendimas. Tai jautrus ir pagarbus palydėjimas vaikui jo augimo, savęs pažinimo ir emocinės brandos kelyje. Mokyklos psichologas padeda vaikui geriau suprasti save, atpažinti savo jausmus, įvardyti vidinius išgyvenimus, stiprinti pasitikėjimą savimi ir ieškoti sveikatai palankių būdų įveikti kasdienius sunkumus.

Kiekvienas vaikas savyje turi vidinių resursų, tačiau kartais jiems atsiskleisti trukdo nerimas, įtampa, santykių sunkumai, mokymosi iššūkiai ar neįvardyti išgyvenimai. Psichologo darbas yra padėti vaikui saugioje, priimančioje aplinkoje atrasti savo stiprybes, geriau suprasti tai, kas vyksta jo vidiniame pasaulyje, ir atkurti gyvesnį ryšį su savimi bei aplinka. Toks požiūris ypač artimas Violet Oaklander idėjai, kad vaikui svarbu ne tik „ištaisyti problemą“, bet ir stiprinti jo kontaktą su savimi, savo emocijomis ir kitais žmonėmis.

Mokyklos psichologas vertina mokinio stiprybes ir patiriamus sunkumus, konsultuoja emocinių, elgesio, bendravimo ir mokymosi klausimais, padeda profesinio apsisprendimo situacijose, bendradarbiauja su tėvais, mokytojais ir kitais specialistais. Taip pat inicijuoja prevencines veiklas, psichologinį švietimą bei kuria emocinei gerovei palankesnę mokyklos aplinką.

Kartais vaikui labiausiai reikia ne skubaus atsakymo, o žmogaus, kuris išgirstų, priimtų ir padėtų suprasti tai, kas dar neturi žodžių. Kiekvienas savyje turi vidinių resursų spręsti problemas – mokyklos psichologas šiuos resursus padeda atpažinti. Jis yra tam, kad šis kelias vidinių resursų link vaikui būtų saugesnis, aiškesnis ir lengviau įveikiamas.

Autorė: Auksė Budriūtė